Kaip neprašauti su žieminėmis padangomis?
Kelių eismo taisyklės (KET) numato, jog nuo lapkričio 1 iki 10 d. privalu vasarines padangas pakeisti skirtomis žiemiškoms eismo sąlygoms. Kokias „slidžias“ problemas, koks automobilio „apavas“ padeda veikti efektyviausiai? Tauragės TAC techninis vadovas Justinas Auryla atkreipia dėmesį į svarbiausius dalykus, kuriuos reikia įvertinti renkantis padangas.
- Nelaukite pirmojo sniego. Vasarinės padangos praranda savo darbines savybes esant žemesnei temperatūrai nei 7 laipsniai. Jei šlapia, sukibimas prastėja, o stabdymo kelias – gerokai pailgėja.
- Žiema nelygu žiemai. Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau iš tiesų eismo sąlygos Skandinavijoje ženkliai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje. Čia iškrenta nuo dviejų iki šešių kartų mažiau sniego nei Suomijoje. Vidutinė daugiametė sausio mėnesio temperatūra mūsų regione svyruoja tarp 4 laipsnių šalčio ir 4 šilumos, o Šiaurės Skandinavijoje retai kada būna mažesnė nei 10 laipsnių šalčio. Akivaizdu, kad užduotys, kurias žiemą tenka spręsti padangoms skirtinguose regionuose dažniausiai būna visiškai kitokios. T. y. vertinant palyginamųjų padangų bandymų rezultatus atidžiau nagrinėti reiktų Vokietijos, bet ne Švedijos ar Suomijos patirtį.
- Automobilininkų poreikiai yra labai skirtingi, todėl renkantis naujas padangas būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais ir išanalizuoti, kiek daug ir kokiais keliais tenka važinėti, ar tenka keliauti į vakarų ar šiaurės Europą ir t. t. Nuo to priklauso sprendimas – kieto gumos mišinio nedygliuotos, minkštos gumos mišinio nedygliuotos ar dygliuotos padangos.
- Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis. Tačiau jos kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo, o važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Be to, tokio tipo padangos lemia didesnes (4-8 proc.) degalų sąnaudas.
- Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu daro meškos paslaugą – dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Tokios padangos prasčiau stabdo ant šlapios kelio dangos.
- Kietesnio gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į Senojo žemyno pietines valstybes. Netgi Lenkijoje dygliuotos padangos yra draudžiamos.
- Brangesnės ar pigesnės? Vadinamosios „Premium“ klasės padangos brangesnės, tačiau pastebimai geresnės. Nepriklausomi testai įrodė, kad lyginant aukščiausios klasės padangas su pigesnėmis, jų stabdymo kelias paprastai skiriasi net keletu metrų, kurie žiemą gali būti lemtingi.
- Minimalaus protektoriaus gylis – 4 mm. Nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį, apautą 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga. Pradėti dairytis naujų žieminių padangų reiktų kai protektoriaus gylis nusidėvi iki 5 mm, ir nebevažinėti peržengus 4 mm ribą.
